Kaľ mes visi kitoki?
Kožnas kiteip pasdalījam
Duonās riekį ir žodį,
Vakarui neažgyjus
 
Laibas lētaus upelis
Lungą stiklu par širdį,
Žodžiai, kaip siūlai, velias
Ir šiulumās nesgirdžia.
 
Paukščią sparnuos – tik vėjas,
Be naktigultą kelias,
Ką mes išmokť nespėjām,
Kaľ mes tākie bedāliai?
 
Debesys mīndą dungų,
Sūrus vakarą skonis,
Niekas nebeaplunką
Ir neatriekia duonās.