Žarija erškėtrožių pypkėj smilksta,
Ant pamokslų knygos padėjęs skiautę rašau.
Sunkūs dūmai į viršų nekyla, pailsta.
Atbukusia plunksna teisybės žodžius pramanau.

Nerodo man kelio joks degantis krūmas tamsoj,
Aukso veršis į langus tik baubia.
Išvysiu gal  žvaigždę, ji šviečia tenai tolumoj,
Dovanų tankus dūmas ją  gaubia.

Prisikrausiu į glėbį ko rasiu ir eisiu...