Tegul svaigina
Tavęs galbūt nebuvo, nebėra –
aplink užšalę dvasios plotai,
kur augo išlakių jausmų giria –
tik dabartis nebūtimi kuprota.
Tave išsivedė kažkas iš čia –
gal Viešpats, angelas, Šėtonas,
galbūt naktis viskam kurčia,
bežvaigždė, be mėnulio šono?
Galbūt pasibaigė visai
man kelias, vedęs link Sietyno,
tik kažkodėl sapnų prašai –
tegul dar vizija svaigina!