Gyvenimas lyg gyvuliniam vagone.
Nelinksmas. Bet ne toks ir blogas.
Lyg stovint mėšlo krūvoje –
Nors smirda, bet nešąla kojos.

Ir taip gyvenimu, lyg riedlente, tolyn.
Smagiai, bet nelabai prasmingai.
Metai iš metų. Ir senyn
Jau pajunti, kad riedlentės nudyla vingiai.

Ir tik vagonas vis toks pat (gal kiek labiau) jaukus.
Ne per tamsus. Bet ir šviesa nespindi.
Ne pirma klasė, bet ir ne plackartas negrabus,
Bet vis tiek monotoniškai per bėgius dingsi.

Ir pasidaro nesmagu.
Ir jau visai nebeprasminga.
Ir gaila, liūdna ir skaudu,
Kad kadais neiššokta riedlentės dėkingam vingy.