Surūdiję vyriai man vienatvę išgirgždės
Varstysis durys kaip lapai knygos vėjuos
Langinės senos rankom skėsčios, pavydės
Mažam lapeliui blaškomam be tikslo slėniuos

Pasenę medžiai, kamienais žiemų išvagotais
Plikom šakom mos ryškiausios žvaigždės.
Neužremsiu vartų kamienais ligotais,
Lai surūdiję vyriai man vienatvę išgirgždės