aš negraži – matau pati...
į varlę panaši truputį ...
todėl lyg dar neišsiskleidusi gėlė
gyvenimo palaukėj pasmerkta nudžiūti

žemė plati – tokia žiauri...
o aš tokia mažutė
sutilpčiau jaukiai mylimo glėby,
jei tik surasčiau kas juo nori būti

viltis gaji – jaučiu širdy...
kad pasikeist galėčiau per minutę,
jei lūpas mano nutvilkys
taip lauktas bučinys švelnutis

varlė šalta, o aš ugnis!
many neišmylėtos godos glūdi.
stebuklu patikėjęs svaigiai pabučiuok –
nuo meilės tavo tapsiu aš gražutė...
                       ----
nes taip ir turi būti...
jei myli varlę... nors truputį