Man patinka
 
Man patinka pūga, mėgstu eiti prieš vėją,
Kai sustingsta staiga
Visa, kas
tik skaudėjo.
 
Virtę ledkalnio luitu, pragyvens net pavasarį,
Vėjo gūsių užguitas
Savo
nuodėmes pasveriu.
 
Lengva eiti pavėjui, tik pabosta be galo.
Tad renkuosi, ką sėju:
darganą,
liūtį, kai šąla.
 
Šitaip aš kibirkščiuoju savo kūnu į dvasią:
Glostau kadagio skują,
Šerkšną
nubraukiu drąsiai.
 
Ir sunkumai patinka, ne kiekvienas taip gali.
Kišu galvą lyg kilpon,
Ir užtraukiu
dirželį.
 
Visos virvės netalpios neklusnių minčių svoriui,
Kadaruoju apstulbus,
Ir ant
žemės vėl
stoviu.