Gyvieiji vandenys atplukdė pirmą paukščio giesmę –
Juslė po juslė gyvus atrakina:
Užuost, ragauti, pamatyt, paliesti –
Lyg šuliniuos nebe vanduo, bet vynas,
Kurio ragavę šiepias ir niūniuoja,
Prasagsto kailinius ir numeta kepurę,
O lapų vėliavos iš pumpurų tvirtovių – 
Šakelės indėlis į žalio šilko burę.
Plukdysim svają debesų eldijomis,
Kiekvienas grumstas gimdo naują viltį.
Nebesislėpkim, kai gyvybe lyja,
Prisigulėjom. Gal jau laikas kilti?