Mane užgesino
vis tiek aš laimėjau.
Juoku pavadino
šaukė : "Viso, šokėjau"...

Ragavau aš jų kartųjį smėlį
ir vandeniu ploviau laukimą.
Norėjau išvyst dangaus mėlį
sutikti vėl lapų merkimą.

Užsupt, kad klausytis nereiktų,
kaip bailiai vien sau aš dainuoju.
Malonę prašiau, kad suteiktų
nukristi ne tiesiai į rojų.

Nes kelias tiesus ir apšviestas
netinkamas mano stiprybei.
Aš eisiu, kur tiltas bus tiestas,
o virvė telieka aukštybėj.

Sugrįšiu nusavinęs žaismą,
pavasario širdžiai atgyti.
Negniaušiu nė kiek šito geismo
gyvenimą sau nutapyti.

Mane užgesino
vis tiek aš laimėjau.

Juoku vėl vadino

netark...

"Viso labo, šokėjau..."