ir vėl tas pats scenarijus
rašytas man lemties ranka –
vėl darbas nuobodus, namų ruoša, sriuba, kotletai, skalbiniai, šuns priežiūra, tėvų slauga, su vyru ir vaikais kova...
ir... vakaras.
taip baigės dar viena diena.
tai viskas, ką man „dosniai“ dovanoja
kasdien Jos Didenybė Rutina.
ji paslaugi, tokia lipšni,
ji saldžiai suokia –
„šlepetės štai, knyga tenai,
ir foteliukas laisvas – atsipalaiduoki...“
na, neee, gana –
skanduoja smegenys – nepasiduoki!
paskęsi liūne klampiame,
jei nesikapanosi!
aš įsidrąsinu –  
ruošiuos su rutina kovoti –
svajonė ir fantazija jau stojasi greta –
neleis manęs lengvai jos sudoroti!
---------------------------
sudie, atia, –
tariu rutinai karą skelbdama –
be gailesčio, lengva ranka
jos mylimiausias šlepetes 
pro langą sviedžiu.
išlydžiu ponią su trenksmu, –
geriau basa ir palaidas plaukais
naujų gyvenimo spalvų palydima  
iš buitiškos Pelenės tapsiu aš princese!