vakarėjo taip skaudžiai iš lėto
virš tavų ir manų paslapčių
viršum kovo apsiausto skylėto
ant pavargusių mano pečių
tąsyk liemenį  klevo graublėtą
aš sugrubusiais pirštais liečiau
verkė debesys saulės žadėtos
danguje tamsiame nemačiau
o iš kamino suodinai juodo
kilo dūmų pilkų kamuoliai
vėjas palaidas pažeme sliuogė
ir alsavo į tylą giliai
nenorėjai atgimti iš naujo
tau reikėjo išnykt su tyla
aš atgniaužiau sušalusį delną
nušvitai man žvaigžde danguje