Vėl diena, kaip diena.
Ir išties
Nieko naujo –
Už lango lynoja.
 
Lenda kovas iš už praeities
Lyg į tarpdančius kramtomos sojos,
Kai grūdai išvirti per kietai,
Kada dantys reti
Bei prakiurę.
 
Užsimerki...
Tuomet pamatai –
Irias paukštis per dangų,
O jūroj
Skraido žuvys tarytum varnai,
Nors kranksėti vis tiek jos negali.
Ir galvoji:
Tiesiog gyvenai –
Ne dėl vietos pirmos
Ar medalio.
 
Visa tai supranti
Ir juokies,
Netgi buvusiai meilei pamoji...
......................................................................
 
Vėl diena, kaip diena.
Bet velkies
Kitą paltą...
Jau kovo antroji.