Pakedeno keistas vėjo gūsis,
Lyg pranešdamas – skubėk, audra artėja,
Ar širdy, ar sieloj laukia mūšis?
Jis neištarė– toliau sau nustraksėjo.
Pasigirdo balsas  negirdėtas,
Lyg paskelbdamas – daryk tvarką širdyje,
Tavo vietoje, tiksliau, tavim aš dėtas,
Jau valyčiaus – bangos atvilnija.
...............................................................
Paskubėjau, oi, kaip paskubėjau
Kratyt širdį, lyg kriaušę sodo kieme,
Svetimą aš balsą juk girdėjau,
Tik paklaust suspėjau – dangau, likau ne viena?