Bijok tylos.
Tyla nemiega –
Lyg atmintis –
Beprotiškai gaji.
Manai, neiškrenta biržely sniegas –
Manai, kad niekad neprabyla ji?
 
Tyla teturi vieną tiesą
Ir nedalina niekad iš dviejų.
Jos lūpos baltos, siauros, vėsios –
Sugniaužia paslaptį...
 
Bijoki jų,
Nes rėkianti tyla nežino saiko –
It užtvanką pralaužiantis vanduo
Save naikina –
Neišlaiko laiko.
 
Ir nesvarbu –
Žiema, pavasaris, ruduo –
Suplėšius aureolę nekaltybės
Bažnyčios laiptuos kala plieninius žodžius,
Kad mindytų visi
Net „Myliu“,
Net „Meldžiu“...
...................................................................................
 
Tylos kantrybė ne beribė –
Ilgai ji stebi, vertina –
Nemiega...
Tyla netyli,
Kai negirdi nieko.