Gera
Gera
Sukrykštusi gervė pakyla
Ir suka, vis suka ratu...
Palikusi rūpesčius savo,
Aš bėgu žydinčiu upės krantu.
Kaip gera saulės šilumą gerti,
Klausytis smuikelių žiogų
Ir žemuogę kvapnią nuskinti,
Besirpstančią ant pabalių.
Gegutė kukuoja, lyg šaukia:
- Niekada nepaliki namų!
Vargai ir skausmai čia išblunka,
Nukrinta našta nuo pečių.
Tik tėviškės žemė dosniausia:
Visiems ji suteikia jėgų.
Daina iš širdies išsiveržia -
Ir skrenda su gerve lig debesų...