Kaip skauda tuštumą? Taip, kaip galūnę amputuotą?
Nuplėštą sparną? Kaip neišmylėtą meilę.
Taviesiems lūkesčiams skola neatiduota,
Būties sapnai bespalviai ir beskoniai žeidžia.
Mainytum gruodį į birželio valandą,
Į kraujo sulą ir į juslių gyvastį,
Į varpo dūžiais garsiai pulsą kalantį.
Aistra tokia — ji į bedugnę ryžtasi. 
Kaip skauda tuštumą, kai ilgesys kaip kilpa?
Kažko nėra ir tu nenori būti,
Kažko nėra, kas ir stipru, ir silpna.
Kaip be tavęs pažinti man rugpjūtį?
Siūruoja smilgos pilkos. Ar derėjusios?
Vasario sniegas. Sodo juodos šakos.
Kaip skauda tuštumą? Taip, kad pabėga miegas,
Net rytmetys jau nieko nebesako.