Atsispindime dviese drumstam vandeny
Upės srovei, tekėjimui mudu paklusę...
Ar ne keista – pasauly vienam gyveni
Ir per pusę dar viską kol kas dalini,
Bet tikies pasilikt tiktai sau vieną pusę?
 
Tad veikiausiai tekėjimas greitas ne tau,
Nes krantus tu regi, saulės diską bei mėlį.
Tačiau aš dar tą pačią mergaitę matau –
Glaudžias glėbyje mano jinai nuo lietaus,
Kuris pėdas nuplauna išmindytam smėly...
 
      2016 sausio 23 d.