katinai

jau traukiasi naktis –
bemiegė ir tuščia,
pakvaišusi truputį...
nustebus dairosi –
ir vėl šalia tavęs vieta šalta?!
nenaudėlis jisai! (šventa tiesa)
neturi šitaip būti!

ir vėl nauja diena –
... gilios žiemos...
prognozė pranašauja liūtį... (lyg rugpjūtį)
tik zylės išdykaujančios lange
tarsi įrodymas –
negali šito būti!

ir vėl namuos viena... (beveik)
nes katinas kažkur iškiūtins po minutės...
(kaip visada)
ieškot nežinia ko kaimyno kamine,
man sumiauksėjęs (melagis juodas) –
aš greitai, aš truputį...

neturi būti to... ano... kažko,
negali būti šito...
nesąmonė, vieni juokai –
(ir kur tai pasakyta?!)
nes taip yra –
beje, deja... likimų knygoj
scenarijų keistų daug prirašyta...

... aš vėl viena...
na taip, kvaila...
nes išvada lig šiol nepadaryta...

bet aš jau nebelauksiu kito ryto!
paimsiu šluotą jiems abiems
ir valkatos tie katinai teieško kampo kito!
ŠKAC!
Rasojimas