Nieks nežino, kiek kartų per dieną numiršta poetas
Neskaičiavo kiek sykių iš džiaugsmo užgimsta jisai –
Kartais piktas iškeikia bet ką neregiam internete
Kartais gražūs vilnija baltam ekrane sakiniai

Nieks nežino, kiek nakty sau jis negražiai pamelavo
Ir kiek dieną pasakė teisybės kitam ar kitai
Gal dar vakar iš lėto skaitei ir galvojai, kad tavo
Išraityti lape tik eiliuota tvarka teiginiai

Nenustebk, kai jis sako, kad stogas iš ryto važiuoja
Kad sapnuojas ant svirno sutūpę gigantai žiogai
Nes galbūt kūrinys ten po vidurius pėsčias migruoja
Išsiners ir prabils, kad matytų jį net neregiai