Dar saulė šakose
Neprasibraut saulutei pro šakas,
Dar tik vasaris, dar žemai ji rieda.
Palauks, pašoks į aukštumas laisvas,
Kada pražys kaštonai, senos liepos.
Užlies tada karščio banga
Plačius žemynus, jūras.
Brauks prakaitą žmogus ranka,
Kur benueitų, sūrų.
Dabar nei jos, nei spindulių
Nebijo net šarma,
Ilgiausiai spindi krištolu
Sustingusi, šalta.
Ledokšnių pirštai, sniego skraistės...
Kas žiemą išvarys?
Laikas pavasarį įleisti,
Kovui atvert duris!