Per šventą Oną –
pagrindiniuos atlaiduos,
aš vėl sutikau savo Dezdemoną
su kuria kažkada vos vos nepadariau klaidos
kai buvau dar tik Otello.   
Ir tada mano akyse sublizgėjo ašaros,
o širdyje sutrimitavo fanfaros,
nors ji tylėjo
ir nieko manęs neklausinėjo
kas čia dabar daros.