Išsaugok atmintį klevų
Ir tylą švelniai glostant rankoms,
Pasaulis didelis – einu
Aš išrišimo upėms senkant.

Einu ieškodama tavęs,
Vis susitikdavom netyčia
Dalgiu šienaujant ramunes
Ties vieškeliu, kur kaimo gryčia.

Man dienos tarsi atminai –
Saulėgrąžos į saulę žiūri,
Surinksiu ašaras dienų,
Kol vėjas landžioja pašiūrėj.

Taip viskas sava lig širdies 
Tenai, kur tu, kur buvom dviese, 
Tau vėlei pasaką seku
Senų senų klevų pavėsy...