Pasimirė žmogus,
Sujudo visas kaimas –
Dvi dienas, dvi naktis
Giedojo, meldėsi, gedėjo.
Guodė našlę ir vaikus,
Trečią dieną gausiai susirinkę
Į kapines lydėjo.
Apkrovė kapą
Liūdesio žiedais ir žvakėm,
Graudulingą kalbą
Atsisveikinant pasakė –
Koks buvo jis visiems
Reikšmingas ir svarbus,
Kaip tuščia ir nyku
Be jo gyventi bus...
Atlaikę gedulingus pietus,
Patrypčiojo prie vartų
Ir išsivaikščiojo kas sau –
Vėl iki kito karto...
- - - - - - - - - - - - - - - - -
Vargšelis,
Tik numiręs sužinojo,
Kiek daug ištikimų
Draugų turėjo,
Nes kol dar gyvas buvo,
Ar džiaugsmas, ar bėda –
Visi pro šalį ėjo...