Vėl apie Tėvynę
Ir geišos čia nėra nuolankios
ir tokios begaliniai kvaišos,
ir vienuoliai čia nesimeldžia
labai uoliai.
Net senutės – žlibos ir raišos –
glosto sugrubusiais pirštais rožinio karolius
nenoriai.
Nors maža bažnytėlė stovi čia
ant uolos,
klauso vandenų pamaldaus ošimo.
O nekantruoliai tarsi angelai kirai
nardo danguje iki pamišimo
lyg fakyrai.
Čia rojus, į kurį sugrįžo
tik vienas kitas naivuolis.