* * *
Jau į Šventovę tuščias kelias -
Seniai užmiršo Ją visi...
Takų giesmėj  vijoklis žalias,
Tarsi maldos žvaigždė šviesi,

Dar suvaitoja prisiminęs
Virš laiptų spindesį širdžių,
Kai kopė melstis minių minios
Ir šnabžda...vėją vien girdžiu -

Neklauso niekas skundo šito,
Visus užsupo geismų  tamsa -
Tūžmingos audros nusirito,
Šerkšnoja sąžinės rasa,

Jau į Šventovę tuščias kelias...


                      * * *
Pasviro  bokštų kryžiai tylūs,
Dangun iškėlę auras  - gailiuos...
Jeigu nuo pykčio nuodų  pakilus
Žalios skaistybės spinduliuos,

O akmeninės rankos sunertos,
Graudaus tikėjimo ženklai,
Ar dar kažko mūs šaknys  vertos
Po šimtmečių Aušrom giliai?!

Ko mėnesiena taip vaitojo
Betonų - akmenų ugny,
O sunkūs debesys kvatojo
Dangaus rūstybės šuliny ?

Pasviro  bokštų kryžiai tylūs...