Vasario vidurys.
Ne sninga – lyja.
Nuo eglių byra ne šarma – lašai.
Nutraukiu šiandien aš dar vieną giją
Gyvenimo, kurio ir taip mažai.
 
Gal todėl žiemos tokios trumpos, keistos –
Kaskart šiltyn ir snaigių nerandu,
Tiktai kišenėje dėžutėj vaistą
Nuo to, kas išorėj ir kas viduj.
 
Deja, net jis bejėgis kartais būna,
Kai širdperšos ir praradimai –
Nepadės.
Na, taip – gali mintis atjaunint, kūną,
Bet neapgausi niekaip praeities.
 
O ji gaji – gyvatė...
Keičia odą –
Priklausomai kas, kur, kada žiūrės.
Šiandien metus parduodu.
Ne – dykai aš duodu
Urmu!
 
Tik reik kuprinės didelės –
Juk pusę amžiaus...
Ir daugiau truputį.
Tačiau gal nesigilinsim į tai...
Ilgiau norėčiau šitoj Žemėj būti –
Tik apvali ji – bac –
Ir apvirtai...
.......................................................................
 
Ak, tebūnie, kaip bus –
Juk Dievo duota
(Nors reikalų mažai su juo turiu)
Širdis tiktai viena.
Ir ta randuota,
O metų – penkios dešimtys.
Bet įvairių...