Reikia ilgo laiko tarpo,
kol rytą nusiplaunu gėlą.
Gal kam ir buvo
žvaigždėtą naktį
meilės apvaizdai žadėti.
Sena vinilinė plokštelė,
adatos įžūliai nekart
draskyta, stringa.
O aš norėjau
seno valso paklausyti,
už lango tyliai sningant.
Lyg patefono adata
kad rėžtų,
suskaudėjo širdį.
O iš tiesų tik snaigės
ledinėm lūpom
išbučiavo delną.
Ir liko valsas
neišklausytas
ankstų žiemos rytą.