Ištylės žvilgsnius bežadės žiemos,
Pasiklysdamos tarp mūsų.
Vėl nužengsiu tyliai ant aslos,
Šaltos, tačiau sušildomos.

Beliks tik vakarinių nebylių
Šešėliai ir Tavo tylos.

Ir elegantiškai snigs!..

Kai vitražais pasidabins langai,
O mes ištrinsim lapkričius
Iš dienų puikybių ir pasipuošim
Žvaigždynais nurinktais šalnų,
Už skvernų pagauki vėją,
Sušildyk potėpiais ir išleisk į naktį.
Tegu iš ledo pina snaiges,
Tegu mane sušildo, kad galėčiau
Tirpt delnuos nors ir pirštinėtuos...

Nebaigsiu sakinių, netgi žodžių.
Mintis dėlioki nuotrupom pašnekesių.
Belieka tik mane surinkti, pasimetusią
Ant pirštinėto delno, lietuj ir skruostų
Rausvume. Arba skirk žiemas,
Didesnę pasilikęs - vienai per šalta.