Dėl ko šis barnis krūme saulei tekant, žvirbliai?
Dėl meilės dvikova? Kad atrasti grūdai?
Nesuprantu. Ir man žiema — apžilpau,
O ryto prieblandoj jūs nupiešti juodai.
Besklinda alasas it įnirtingas mūšis
Senosios tujos tumule šakų.
Nurimkit, leiskit sekundante būti.
Nustebo šuo, kad ne su juo šneku.
O tie čirkšliai, kur gerklės krūmą plėšė,
It susitarę nuplanojo sau.
Manau, draugai ten buvo, o ne priešai.
Grūdų daugiau lesykloj palikau.
Jie vel atskris — gerklingi ir pašiurpę,
Tačiau visi kol kas vienam pulke.
Speiguotas rytas kūną žnaibo, purto.
Kaip šitą žiemą, žvirbliai, mums iškęst?