išleisk
bent trumpai valandėlei
iš rankų telefoną
pakelk akis
jei ne į mano
į baltą žiemos grožį
ne Valentino dienos progą
šiandien rytui
bliuzą grojant
atnešk garuojančios kavos
puodelyje su ramunių dekoru
nejaugi moderniam pasaulyje
tiek maža laiko
žvilgsniui į akis
saulėtekiui saulėlydžiui
pravirkdant dangų
ir mano lūpos
tavo bučinio nevertos
nesiųsk širdelių
iš interneto saujomis
jei tavoje nebėra
man vietos
o meilės jausmas
telefono sudėvėtas
išleidusi kasas
nubėgsiu į laukymę
kur žemuogės sniege
saldesnės už brangų
modernumo vyną