Džekas Keruakas
Mano siela
Dega liepsnomis,
Ryškesnėmis
Už pragaro ugnį.
Man sunkiau kvėpuot
Nei tam, kurį
Dabar derva
Šlykščiai apmėto,
Kai šis prieš
Dvi ar tris valandas
Krito žemyn
Nuo Hozomeen kalno.
Tuščia erdvė
Slegia mane,
Bet, brolau,
Ar matei ją?
Juodaodi,
Ar matei tą
Kabareto šokėją? –
Saulės deivė.
Idiotas, idiotas,
Idiotas.
Saulės deivė mirs,
Kaip aš ir tu, juodaodi.
Slegiu save kalnuose,
Nes realybė per sunki man.
Rašytojas nekoks esu,
Bet mane myli Saulės deivės.