Jaučiu, kaip teka gyslomis pavasaris,
Gamta jau bunda, o su ja širdis.
Saulutės spinduliai lyg tyros ašaros
Auksiniais siūlais viską suadys.

Sniege gyvybės pėdsakai išlieka,
Mažutėj sėkloj bręsta gyvastis.
O tu ir aš juk nedarysim nieko,
Kai žemė vėl atvers žalias akis.

Tai saulės spinduliai prikels iš miego
Mažutę sėklą, snaigę vers lašu.
O tu ir aš juk nesakysim nieko
Matydami stebuklų tiek mažų.

Tik širdimi dainuosim tylią dainą
Ir šlovinsim Gyvenimo žingsnius,
Juk viskas teka, keičiasi, praeina
Ir mūsų vieną dieną čia nebus.

Todėl širdim dainuokim tylią dainą
Ir šlovinkim Gyvenimo žingsnius!