Neišsigąsk, jei vienąnakt prabusi,
Ateis jos – mintys – ir tave nuves
Pro miesto padūmavusias gatves
Į drėgną, tamsų akmeninį rūsį.
 
Užriš akis, užkimš ausis, į širdį
Metalo vinį tau negailestingai kals...
Tik nebijok, neišsigąsk.
....................................................................

Ne gal –
Tikrai sugrįšiu aš
Kartu numirti...