Smilgų nemiga


Tokia tyla.Tik lauko smilgos šnara
Sapnų naktims vėl pasigrobus dieną,
Ateik prašau , kai vėl už lango šąla,
O danguje bevardė mėnesiena.
 
Tokia tyla.Žinau nemiega smilgos,
Ir mano akys vėl plačiai plačiai atmerktos,
Kol šitos naktys taip be galo ilgos,
Kad, rodos, rytmetį visas gėlas išverktum.
 
Dar  patylėk—užkimsta žodžiai,
O raidės byra lyg trupiniai,
Tavim alsuoju aš godžiai godžiai,
Tave pagrobus seniai seniai.
 
Tokia tyla.Tik smilgų nemiga,
Sapnai pasislėpė už debesų
Ateiki vienišas, kol širdys beplaka,
Kol dar vienintelė aš tau esu...
 
 
 
 
Vasara7