Aštrus želmuo pavasarinis
Peraugo mane kiaurai.
Pražydo žiedu sidabriniu
Paliko Širdyje randai...

Bijau dabar ištarti vardą
Naktis visais balsais pabus
Mieliau priglusčiau kartą
Pasparnėj prieš dangaus vartus

Suklupęs belsiuos, atgailausiu,
Nepasiduosiu aš nors kartą
Ką praradau gal ir atgausiu,
Bet vis bijau ištarti vardą...

Kažkur užmiega lapai savo žaluma
Bijau stovėti vienas prieš tave
Arkomis dangaus ir vienuma
Pasidalinsiu ir atiduosiu tik save.