tas rytas buvo kitkoks

nebuvo kavos puodelio
cigaretės be filtro
trumpo pasivaikščiojimo ir
ilgo sėdėjimo bandant
įžvelgti būties ir niekio
sankirtas

tą rytą jis pats
tapo sankirta
tylos ir žodžio
žodžiu netapusiu kūnu
kūnu virtusiu tyla
tyla paklydusia
vešliuose ūsuose

tą rytą pakilo tik
tam kad pastovėtų
atsirėmęs į šulinio svirtį


tik tuomet supratau
kokia sekli nušienauta pieva
ir kaip greitai bunka
į klėtį atremtas dalgis

—

niekada
nemokėjo
plūduriuoti
tik ėjo dugnu
gludindamas
akmenis