melo dievas
... rudos akys...
ir stotas kaip dievo,
juodos garbanos,
stiprūs delnai –
viskas miela, kol atveri sielą,
ten tamsiausių šešėlių namai...
tavo lūpose rangosi melas,
akyse – netiesos atspindžiai,
rankų užrakte ieško sau peno,
raivos slidūs pagundų žalčiai...
saldūs žodžiai tarti tavo lūpom
tarsi nuodo tiršti kamuoliai...
jų klausydavau virpanti, klūpom,
iš aistros meilės pilį statei...
nemačiau,
nejutau,
negirdėjau –
tik tave... su tavim... kuo arčiau...
užmaršties karšto vyno išgėriau,
su tavim skausmo jūroj skendau...
------------------------------------------
... rudos akys,
lūpos tarsi išbrėžtos,
juodos garbanos,
šiurkštūs delnai...
vis dėlioja melodiją melo...
ir dainuos ją –
ne man jau... kitai.