Paukšteli, skriski...

Apsamanoję sakiniai
Ir žodis taip seniai neliestas,
O puslapiuose siaučia vėjas.
Nespėjau perskaityt...
Maniau, dar bus rytojus
Ir saulė dar žadėjo šviesti.
 
Tačiau pabiro raidės...
Delnas ištuštėjo.
Suspaustas kumštis... Ar kas liko?
Tik trupiniai sausi...
Likimo linijos paspringo.

Ir tu nusisuki – paukšteli, skriski...
Nebeturiu jau kuo dalintis
.
 
Atleisk, žinau, kad prijaukintas...
Tačiau pamiršk,
Pamiršk, kas buvo nuostabaus,
Pamirški viską...
Manyk, kad sapnas tai.
Nors ne... Kažkas juk buvo tikro...
 
Antraip iš kur ta užversta knyga?
Ir liūdnas čiulbesys už stiklo...
Tik delnuose grūdų nėra.
Yra tik vyšnios žiedas,
Tarp sakinių suspaustas liko...
Saulėlydis