Išnarsto sielą laiko sopuliai,
Žiema dar supa savo žilą vygę,
O rodos, viskas buvo neseniai,
Dabar jau esame pavargę ir užmigę.
Tamsa, tamsa, it nebylė naktis,
Mėnulio pilnatį ant rankų žvaigždės laiko.
Tu užsidaręs klibančias duris,
Tylioj nakty lyg pasimetęs vaikas.
Nuo dūmų pajuodavę kaminai,
Sapnai akis užmerkę. Mėnesiena.
Pabusk... Kažkur nakty garsai
Ir širdperša tarsi mūrinė siena.
............
Išnarsto sielą laiko sopuliai,
Sapnuos skrajoja margos peteliškės,
Pabusk... Juk jos tai pranašai,
Užgimę naktyje ir tokios ryškios...