Kada tavo pasauly tyla,
Kai beviltiškai norisi miego,
Vėl ateina vaiduokliai iš niekur
Atminties apsigaubę skara.
 
Ir ištirpsta tamsus kambarys,
O vokai trūkčiot ima, virpėti,
Nes viduj duria sausas erškėtis...
 
Tamsos baimę šią naktį geri –
Kad suspaudė šalta tuštuma
Ir vis glaudžias keisti siluetai...
 
Sugrįžti mintimis tu iš lėto,
Kur dar sniegenos džiaugias žiema,
Renka uogas šermukšnio iš sniego,
Kur taip šilta, nors saulės nėra –
Tik tyla,
Tik tyla,
Tik tyla...
........................................................................
 
Kaip beviltiškai norisi miego...