Nežemiškas esi,
troškimų paukšti,
atsklendęs tiesiai iš dausų,
galbūt todėl žvelgiu į aukštį,
galbūt todėl dar žemėje esu.

Galbūt  todėl
toks lengvas  tavo sparnas,
galbūt ranka rūsčios lemties
vis tiek bandys sugriaut pasaulio darną,
galbūt todėl mane renkies.

Galbūt todėl
aš tau toks mielas,
kad paklusau aš šlamesiui tavų sparnų,
galbūt ne tu – galbūt pats Dievas
man kalba, kai brangias akis regiu.