– Sporto aikštėj, prie mokyklos,
Įsirenkime čiuožyklą!
– Tai puiku! Tai gerai! –
Algiui pritarė vaikai.
   Ir visi, ilgai nelaukę,
Aikštėn būreliu patraukė.
Tiktai Rimas tinginys
Vienas dairos į šalis:
– Aš nedirbsiu... Rankos šąla...
Ko jums blogos čiuožti balos?
Man tenai visai gerai –
Dirbkit, jeigu jūs kvailiai...
   Bet vaikai jo nesiklausė
Ir kastuvais sniegą rausė.
Dirbo draugiškai, linksmai,
Kol nuraudo vakarai.
   Padirbėję, paplušėję,
Aikštę vandeniu užliejo,
Kai sustings vandens pluta –
Bus puikiausia čiuožykla!
   Naktį spustelėjo šaltis –
Ledas lygus lyg asfaltas,
Nei kalnelių, nei duobių –
Oi, kaip čiuožti juo smagu!
   Rimas atslenka nedrąsiai,
Pas vaikus čiuožyklon prašos,
Bet pasakė jam vaikai:
– Tinginiai mums ne draugai!