Juk žinojau, kad tu taip išeisi

Ir rūsiuos savo dabartį neigdamas
Išbučiuosi nevykusias raganas

Santa indais suniekintas pragaras
Už kaimelio ugningų liežuvių
Tąnakt buvom abu pagiringi
Tą kart buvom ,o šią naktį baramės.

Negalvojau, kad aš ten išeisiu
Nevaisinga gyvatė tarp jūržolių
Kur krantai negyvi, nes nečaiži
Tilto grandys sunkumais sujungusios.

Mes tik dviese, - dvi eilės ginkluotėse
Skęsta skaros nuleistos kaip burės
Būrė fėjos akligatvių rotušėj
Dviese lietėmis vangiai it lėlės.

Tau žinoti, o man mantą dėtis
Nudaigoti mintis tarsi vanago
Smailas žvilgsnis diegia it ietis

Čia sprogimas nelieka net parako.