Takai, laukinėmis uogomis nusėti,
Ir ėriukai, kanopėlėmis ledus suskaldę,
Veidrodžiai pievose pamirštas raudonąsias
Atkerėjo.

Tai uogos...
Anais laikais močiučių lysvelės
Lyg karsteliai nulygintos –
Akmenų geležinės kapavietės.
Vaikai, išvalgę žemuoges,
Ant smilgų braškes vėrinėjo
Sviro
Skilo.

Lentpjūvėse senukai malkas skaldo,
Naktimis sapnų detalės skeveldromis lekia
Ir pašinai spigina dar vaikišką odą.

O vaikas išaugs filosofas,
Svajas alavinių kareivėlių spėlios,
Laidojant duobkasiams žaislus,
Uogas ir saldainius saujomis išbarstys.