Padėkim vargstančiam Sizifui,
Juk kas gi kitas, jei ne mes?
Nors kritom, kėlėmės ne sykį –
Nieks neieškos ir nesuras

Tų valandų, kurios iškrito
Iš mūsų metų, iš dienų
Ir mirusio ne vieno ryto
Be ateities ir ne laiku.

Kai griūva pamatai ir tiltai,
Kai nežinai, ar dar krenti,
Kai žūstama už menką viltį,
Vos matomą gūdžioj nakty.

Ir nors jau žinom – nepavysim
Prieš mus nubėgusių žeme –
Vis tiek padėkime Sizifui,
Juk kas gi kitas, jei ne mes?