Išėjai nusinešdamas pavogtą laiką
Galbūt tai tik minutė – skaičiavo juk žvaigždės.
Saulė gęstanti dangų raudonai suraikė,
Obuoliai ant šakų supos – vasara baigės.

Baigės takas rugiuos, liko pjautuvu mėnuo.
Paskutinė diena, paskutinio rugpjūčio,
O paskui nugarom per nupjautą ražieną
Padalinę po lygiai, tačiau ne per pusę.

Ne per pusę. Deja paskutinis
Žodis buvo nedalomas niekaip per pusę.
Sunkiai gulėsi akmeniu, spaudė krūtinę
Nors žadėjai, kad budeliu niekad nebūsi.

Gerklėje strigo duona stambiai malto grūdo,
Skaudžiai smego akuotai... Vilties nei trupučio.
Juk ruduo jau... Tarp pirštų nusprūdo
Paskutinė diena paskutinio rugpjūčio...
---
O dabar jau žiema. Ant obels supas sniegenos.
Tik nuo sniego keistai nei trupučio ne balta....
„Aš atleidžiu“– šis žodis lyg niekieno,
Bet dabar jau po lygiai...
Per pusę...
Ir baigta...