Vėjas keičiasi greitai. Vos žvakę užpūtęs
Bandė kąsti šalčiu... Šiandien gatvėje – vėl atlydys...
O balkonuose miega Naujųjų lemputės
Ir saliutų, petardų, deja, jau daugiau negirdi.
 
Negirdi net krebždėjimo popieriaus rašant
Laiškus tau – kažkur vėjai kiti ir kitoniškai pūs.
Tarsi nuotraukos senos, bespalvės ir mažos –
Atmintis albume. Bet gyvenimas plėšo lapus.
 
Rudens klevo nelyg... Už langų baigias sausis.
Nesvarbu, kad atodrėkis – sninga vis tiek juk baltai.
Nesvarbu, jei galvot apie mus nesiliausiu
Ir mylėsiu tave nuolatos, amžinai vien už tai,
 
Kad... Dabar nesvarbu – vėjas keičiasi greitai –
Daug greičiau negu spėjam pamiršt ir priprast prie savęs.
Kaip norėtųs ne bėgti – trumpam tik išeiti
Ir tikėti – ne metai, o valandos vėlei suves.
 
Nors galbūt – niekada. Kartais vėjai negrįžta –
Pasiklysta kalnuos, tarp bangų ir dangaus debesų...
Dar norėčiau tau daug pasakyt... Arba viską...
.....................................................................................................
 
Štai, todėl aš rašau ir su vėju tuos laiškus nešu.