Šaltą rytą ant lango stiklų
Išryškėjo budėjusio angelo baltos ažūrinės plunksnos.
Baikščios stirnos sode
Tarsi įnamės obuolius renka.
Neįleidžia svečių
Speigo gelmę matuojantis grumstas,
Bet jausmų ledukus
Tirpdo ištiestos išskleistos rankos.
Budi šiltas glėbys,
Nes jis užkrėstas gyvasties ilgesiu.
Man žvarbu be tavęs,
Nepasiekia sušildyt liepsna.
Užganėdink, prašau,
Būto sapno džiugiu išsipildymu,
Nebeklausdamas Kam?
Nei Kodėl? Nei Už ką? 
Droviai rausta rytai.
Baikščios stirnos iš sodo išėjo.
Ledo raštai pranyksta 
It sapnas nuo lango stiklų.
Peršti tuščias glėbys
Ir aistra kažkodėl pelenėja.

Tarp žmonių taip retai
Pasitaiko tyrų angelų.