šį rytą liutnia neskambės
nei tavyje nei už lango
gatve žibintai skubės
nakties tamsos išvarginti

kažkam patiks tavo tyla
šaltu šerkšnu prisidengusi
kažkas pamanys rauda
susigūžė širdyje glaudžiasi

tokia didelė visko apimtis
ir tu joje savo apmaudui
tik maža matinė šukelė esi
anuomet dužusio veidrodžio

aušra raudona išmintimi
nudažo išblyškusius veidus
senovinė tavo gitara tyli
palietusi ne tą natą