šiltoj tamsoj susigūži į snaigę
nuslysta skruostu mėnesienos šilkas
net pasakos be galo būna baigias
ne daugtaškiu
                     tašku
                                ir ne laimingai...

ir lieka paširdžiuos užstrigęs kadras
balta naktis kai iki ryto sninga
netirpstantis prisilietimų vaškas
plaštakėmis pavirtę mūsų pirštai...

...tu pasiliksi spinduliu ant delno
į sapną širdys švelniai įsiaudžia
kiauraraščiu žvaigždžių
nes nesimato
       kelių sugrįžt tenai
                           kur nebelaukia...